KĄ DARYTI, JEI PINIGUS PERVEDĖTE NE TAM ASMENIUI?




Teisininkas Artūras Buividas

Geriausias problemos sprendimo būdas - jos atsiradimo užkardymas.


Situacija, atrodytų, nėra tokia jau dažna. Juk visi po kelis kartus pasitikriname ar gerai surašėme duomenis, reikalingus pavedimui atlikti. Nustebtumėte sužinoję kiek kasmet pavedimų atliekama nurodžius klaidingus duomenis. O po to kai pradėtas taikyti SEPA reglamentas (2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012,  kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009), kuris nustatė, kad mokėjimo paslaugų teikėjams (paprastumo dėlei pavadinkime juos – bankais, taip bus paprasčiau skaityti) privaloma tikrinti tik vieną identifikatorių – sąskaitos numerį (IBAN), mano manymu, tikimybė klaidingai pervesti lėšas ženkliai padidėjo – užtenka suklysti vieną skaičių ir pinigai nukeliavo ne tam kam reikėjo. Ir visai nesvarbu, kad teisingai nurodyti gavėjo vardas ir pavardė, pinigus gaus asmuo, kuriam atidaryta banko sąskaita, kurios numerį nurodėte.

 

KAIP SUSIGRĄŽINTI PER KLAIDĄ PERVESTAS LĖŠAS

Pirmiausia kaip įmanoma greičiau kreipkitės į banką, iš kurio sąskaitos vykdėte mokėjimą. Jei bankas dar nebus  pervedęs lėšų į kitą banką, Jūsų bankas galės sustabdyti mokėjimą ir grąžinti Jums lėšas. Tam pakaks Jūsų prašymo.

Jei lėšos jau pervestos į kitą banką, prašykite savo banko tarpininkauti kreipiantis į kitą banką dėl lėšų grąžinimo. Dažniausiai tokiais atvejais procedūra būna labai nesudėtinga. Lėšų gavėjo bankas kreipsis į lėšų gavėją ir paprašys jo sutikimo grąžinti Jums per klaidą į jo sąskaitą pervestas lėšas. Jeigu lėšų gavėjas sąžiningas asmuo, tokį sutikimą jis duoda be didesnių problemų. Lėšos greitai grįžta į Jūsų sąskaitą. Tiesa, gali tekti susimokėti bankui nedidelį mokestį.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai su lėšų gavėju bankui susiekti nepavyksta arba lėšų gavėjas nesutinka grąžinti gautų lėšų. Priverstine tvarka bankai nesiims nuskaityti lėšų nuo lėšų gavėjo sąskaitos ir savavališkai Jums jų negrąžins. Tiesiog informuos apie lėšų gavėjo atsakymą ir pasiūlys klausimus spręsti tiesiogiai su lėšų gavėju. O tuomet jau, jeigu ne geranoriškas elgesys, lieka tik kelias per teismą.

 

BŪNA IR SUDĖTINGESNIŲ SITUACIJŲ

Pasitaiko ir blogesnių atvejų nei nesutinkantis lėšas grąžinti lėšų gavėjas. Galima gi padaryti pavedimą į tokią sąskaitą, kuriai yra taikomi areštai ir iš kurios vykdomas išieškojimas. Tuomet jau net ir lėšų gavėjui sutinkant grąžinti Jums lėšas, jų susigrąžinti paprastai nepavyks, nes jas nusiskaičiuos antstoliai arba valstybinės institucijos.

Taip, galimybė prisiteisti šias lėšas iš lėšų gavėjo yra, tačiau juk ne visada įsiskolinimo prisiteisimas reiškią skolos atgavimą. Jeigu lėšų gavėjas turi daug skolų, prisiteisę įsiskolinimą tapsite vienu iš jo kreditorių ir ilgai lauksite kol skola bus sumokėta, jei apskritai ji bus sumokėta.

 

KAIP SPRENDŽIAU KLIENTO PROBLEMĄ

Neseniai teko spręsti vienai įmonei būtent tokią problemą. Sudarytoje sutartyje buvo klaidingai nurodytas lėšų gavėjo banko sąskaitos numeris. To pasėkoje, pavedimas atliktas į kitos įmonės sąskaitą, iš kurios išieškojimą vykdė keli antstoliai. Pinigų suma tikrai nemenka, o įmonė, į kurios sąskaitą atliktas pavedimas, didelių vilčių susimokėti savo skolas visiems kreditoriams, tame tarpe ir mano klientui, neteikė. Kai klientas sužinojo, kad pinigai pervesti ne į tą sąskaitą, pinigai iš lėšų gavėjo sąskaitos jau buvo pervesti antstoliams. Pirmiausia raštu kreipėmės į antstolius, kuriems iš lėšų gavėjo sąskaitos buvo pervestos kliento lėšos. Lyg sutartinai, visi atsakė, kad su asmeniu, kuris per klaidą pervedė lėšas antstoliai jokių teisinių santykių neturi, iš jo nieko nereikalauja ir nieko negavo. Atsakymuose antstoliai geranoriškai patarė šį klausimą spręsti tiesiogiai su lėšų gavėju. Kaip jau buvau rašęs, lėšų gavėjo finansinė padėtis nebuvo labai gera, todėl puikiai supratome, kad kreipimasis į teismą ir įsiskolinimo prisiteisimas, pareikalaus papildomų finansinių išlaidų ir laiko, o rezultatas bus nebent moralinis pasitenkinimas. Kadangi tokios perspektyvos netiko, nusprendėme paieškoti kito kelio.

Antstoliai atsisakė lėšas grąžinti motyvuodami, kad lėšas nusirašė ne nuo mano kliento, o nuo lėšų gavėjo sąskaitos, todėl klientas neturi teisės reikšti pretenzijų antstoliams dėl šių lėšų grąžinimo. Atrodytų taip ir yra. Antstolio veiksmuose nurašant lėšas tikrai nebuvo neteisėtų veiksmų. Tačiau pabandžiau į situaciją pažiūrėti kitu kampu. Taip, antstoliai teisus, lėšas jie nusirašė ne nuo kliento sąskaitos, o nuo skolininko, iš kurio vykdė išieškojimą. Tačiau ar per klaidą lėšas pervedus į kito asmens sąskaitą nesant teisinio pagrindo šis asmuo įgijo nuosavybės teisę į jas? Tarp lėšų gavėjo ir kliento nebuvo jokių sutartinių santykių, kurių pagrindu lėšų gavėjui turėjo pereiti nuosavybė į turtą – lėšas. Per klaidą atliktą mokėjimą taip pat būtų neteisingą laikyti vienašaliu sandoriu, kuriuo perduodama nuosavybė – juk tokios valios klientas neturėjo.

 

PAŽIŪRĖKIME Į SITUACIJA KITU KAMPU

Taigi, panagrinėjau teisės aktus, nustatančius į kokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas ir kokios yra antstolių pareigos, nustatant turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Kaip žinia, išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą, o tokį turtą surasti ir nustatyti ar į jį gali būti nukreiptas išieškojimas pareiga nustatyta antstoliui. Būtent taip ir motyvavau prašymus grąžinti per klaidą pervestas lėšas, pateikiau įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos priklauso klientui, paaiškinome koks buvo pavedimo tikslas, nurodėme kas buvo lėšų gavėjas nurodytas sutartyje, pagal kurią vykdytas išmokėjimas, bei paaiškinome, kad mokėjimo nurodyme nurodytas tas pats asmuo, kuris nurodyta sutartyje. Galiausiai pavyko atgauti per klaidą pervestas lėšas.

Suprantu, kad kiekvienu atveju be teismo įsikišimo gali nepavykti taip paprastai išspręsti tokios problemos, bet pabandyti verta. Tikiuosi, kad mano patirtis sprendžiant šį klausimą bus Jums naudinga ir pravers panašioje situacijoje.

Straipsnyje pateikta autoriaus nuomonė, nepretenduojanti į absoliučią tiesą, kuri negali būti naudojama kaip argumentas teisiniuose ginčuose.

Kviečiu dalintis nuomone ir pasiūlymais, užduoti turimus klausimus bei siūlyti temas, kurias norėtumėte, kad apžvelgčiau elektroninio pašto adresu info@lawonline.lt. Galite kreiptis ir telefonu +370 687 12 444.